sietuva

sietuvà sf. (3^b) Rtr, DŽ, NdŽ, Kv, Šv, Lkv, Ll, Klp, Šts, Šn, Gl, Gs, Srv, Št, Sb, Alks, Ps, Km, (3^a) Š, siẽtuva (1) J, Brs, Grdm; JbL212, D.Pošk, S.Dauk, P, Kos122, M, RtŽ, E, Prk gili, plati upės vieta tarp dviejų rėvų arba tarp staigių vingių: Kur gili [upė], tai sietuvà Skdv. Sietuvà panaši an bliūdą Krns. Pati sietuva upės R258, MŽ344, K. Į tas siẽtuvas liuobam eiti plaukyti Mžk. Perplaukė par siẽtuvą Kp. Neplauk į siẽtuvą, kad nenuskęstumi Kal. Puolė į upę ligi kaklo į dideles sietuvas PP40. Sietuvõn merkia linus Zr. Ten buvo dideliausios gilybės, siẽtuvos – arklius liuob plukyti Pln. Vidauja vasarą išdžiūsta, tik sietuvosè lieka vandens Šmk. Siẽtuvo[je] bažnyčia yr nuskendusi DūnŽ. Siẽtuvos kame dar liuob būs, da liuobam vėgėlių sugauti Trk. Kitur Also[je] būdavo sietuváičių – ve tokios gelmikės Šmk. Kad važiavau par girelę, par šią gilią sietuvė̃lę, nuskendo mergelė, atlikau našlelis JV604. | prk.: Tėškei mane nelaimių sietuvon rš. Joje (toje muzikoje) nėr ašarų, tik skausmo sietuva rš. ^ Ilgos kiaulės kaip sietuvos Varn. Tasai vyras buvo lyg tyli sietuva, pilna slėpinių Vaižg.